Nuo 2016 spalio 4 d. iki lapkričio 1 d. turėjau seriją regėjimų apie Šventyklos kalną ir tautas. Manau, kad jie turi pranašiškų įžvalgų ateinantiems metams. Apibendrinsiu, ką Viešpats kalbėjo ir tada apibūdinsiu kiekvieną regėjimą atskirai pagal datas, kada juos gavau.
 
Manau, kad šie regėjimai apibūdina sezoną, kuriame įvykiai, susiję su Šventyklos kalnu ir tautomis, palies tautas šiais būdais:
​

1. Į labiausiai dvasiškai išdžiūvusias vietas išsilies gyvybės vanduo.
2. Tai sukels sąmyšį bei triukšmą tautose.
3. Taip išryškės šviesa ir tamsa bei atsiras vienybė.
4. Per tai išsilies dieviškas išgydymas, stebuklai bei sielų pjūtis.

 
2016 m. spalio 4 d. REGĖJIMAS APIE SUPURTYMUS, SKATINANČIUS VANDENS IŠSILIEJIMĄ Į LABIAUSIAI IŠDŽIŪVUSIAS VIETOVES
 
Mačiau, kaip Viešpaties rankos nuo Jo sosto tiesėsi link Šventyklos kalno Jeruzalėje. Jis laikė užtarimo dubenį, kuris buvo pilnas ir beveik ant išsiliejimo ribos.
 
Kai Jis palenkė dubenį, iš ten išsiliejo ne srovė, bet labiau panašu į didelį labai skaidraus, mėlyno vandens lašą. Kai tas lašas atsitrenkė į Šventyklos kalną, nuo jo sklido raibuliai arba bangos, kurios pasklido ligi visos žemės pakraščių.
 
Tada pamačiau, kaip Viešpats abejose rankose laiko platų lėkštą kūlimo krepšį, kuriame buvo Šventyklos kalnas ir Raudų Sienos aikštė.Tada Viešpats pradėjo purtyti krepšį, iškeldamas jį taip aukštai, kad visas Šventyklos kalnas bei Raudų Sienos aikštė išskrido į orą. Purtymai tapo dažni bei stiprėjo. Žinojau, kad šie supurtymai eis iš ten ir palies visą pasaulį.
 
Tada paklausiau Viešpaties: „Kodėl aš mačiau ne ugnį išeinančią iš dubens, bet didžiulį vandens lašą?“
 
Jaučiau, kaip Viešpats man atsakė: „Todėl, kad šie supurtymai ir ką Aš darysiu per juos, išlies vandenį į dvasiškai sausiausias vietoves“. Jaučiau, kad tai susiję ypač su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos tautomis, kuriose tėra keletas tikinčiųjų.
 
Tada pajutau, kaip Viešpats pasakė apie didėjančius supurtymus ant Šventyklos kalno ir tautose: „Žinok, kad mano valdžioje kiekvienas supurtymas, net jeigu tu galvoji, kad manęs ten nėra. Nes Savo Žodyje pasakiau, kad supurtysiu visa, ką įmanoma supurtyti, kad tie dalykai, kurie nesupurtomi, išliktų“.
 
Turime suprasti, jog visas chaosas, sukeltas per supurtymus yra tik laikinas, bet Jo Karalystė amžina.
 
2016 m. spalio 25 d., REGĖJIMAS APIE SĄMYŠĮ TAUTOSE BEI PAGREITINTĄ ŠVIESOS IR TAMSOS IŠRYŠKĖJIMĄ
 
Mačiau dideles, audringas bangas iš tautų, einančias link Šventyklos kalno, kuris buvo pakeltas aukščiau, kad bangos jo negalėtų užtvindyti. Šventosios Dvasios dėka jaučiau, kad bangos – tai didelis sąmyšis tautose.
 
Kai tik Šventyklos kalnas buvo iškeltas aukščiau, pamačiau plokštę priešais Viešpaties sostą, kurios viename gale buvo didžiulė šviesa, kitame gale – didelė tamsa, o vidury – daug pilkumos. Viešpats savo rankomis pasiekė pilkumą ir stūmė rankomis į abu galus, kol nebeliko pilkumos, tik didelė tamsa vienoj Jo rankų pusėje ir didelė šviesa kitoje pusėje. Supratau, kad pilkuma tai maišatis ir kompromisas. Tačiau tie supurtymai stiprino pilkumos išsisklaidymą bei greitino tamsos ir šviesos, gėrio ir blogio išsiskleidimą.
 
Man bežiūrint į visa tai, garbinimo vadovas, kuris neįsivaizdavo, ką aš mačiau, pradėjo dainuoti: „Suteik išmintį, kuri atneša šviesą į tamsą ir į sumaištį.“
 
Tada pamačiau garso kolonėles ant Šventyklos kalno, per kurias buvo skelbiamas Dievo Žodis. Pajutau, kad tai atspindi, kas parašyta Izaijo 2:2-3: „Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas iškils aukščiau už visus kalnus ir kalnelius... iš Siono išeis įstatymas, o iš Jeruzalės – Viešpaties Žodis“.
 
Garbinimo vadovas pradėjo giedoti: „Viešpatie, suteik tyrą žodį“.
 
Tada pamačiau, kad Viešpats uždeda karūną ant šviesos, kuri man priminė Jo valdančiąją galią, besiilsinčią ant užtarėjų, kurie vaikšto šviesoje.
 
Spalio 31 bei lapkričio 7 dienomis, tiesiog prieš Amerikos prezidento rinkimus mes buvome palydėti į savo maldos namus, iš kurių matosi Jeruzalės Šventyklos kalnas, į pranašišką veiksmą bei išpažinimą, susijusį su šiuo regėjimu apie pagreitintą tamsos ir šviesos, gėrio ir blogio išryškėjimą. Mes skelbėme Izaijo 28:15-18a:
 
„Jūs sakote: „Mes padarėme sandorą su mirtimi ir susitarimą su mirusiųjų buveine. Atūžiantis tvanas nelies mūsų, nes melas yra mūsų priebėga ir apgaulė mus dengia“. Todėl taip sako Viešpats Dievas: „Štai Aš dedu Sione pamatui ištirtą akmenį, brangų pamato kertinį akmenį. Kas tiki, nesielgs skubotai. Teisingumas bus mano virvė, teisumas – mano svambalas. Kruša sunaikins melo priebėgą, ir vanduo užlies slėptuvę. Tada jūsų sandora su mirtimi bus panaikinta ir susitarimas su mirusiųjų buveine nustos galioti. Atūžiantis tvanas parblokš jus“.
 
Per tuos supurtymų regėjimus prisiminiau, kad supurtymai, susiję su Šventyklos kalnu, naudojami Viešpaties, kad „atskleistų tautų širdžių sumanymus“. Tai laikas jiems pasirinkti klausyti ar atmesti Dievo Žodį, susijusį su Izraeliu.
 
2016 m. lapkričio 1 d., REGĖJIMAS APIE KARALYSTĖS IŠGYDYMĄ, STEBUKLUS IR SIELŲ PJŪTĮ
 
Šiame regėjime mačiau, kad kiekvienas Šventyklos kalno supurtymas buvo kaip gimdymo skausmai. Nurimus supurtymams, tikintieji pradėjo nešti mažus krepšelius su žuvimi ir duonos kepalėliais ir padėjo juos prie Viešpaties, sėdinčio Savo Soste, kojų. Žuvys – tai žmonės, kuriuos jie atvedė pas Viešpatį, o duona – tai išgydymai ir stebuklai, ypač viešose vietovėse.
 
Jie atnešė tuos mažus žuvų ir duonos krepšius pas Viešpatį ir pakėlė rankas, kai dėkojo Jam už tai, kas buvo jų krepšeliuose. Tada krepšys pasidarė vidutinio dydžio krepšys, kurį jie pasiėmė su savimi. Vėl nurimus purtymams, jie atnešė vidutinio dydžio krepšius, padėjo prie Jo kojų ir vėl padėkojo Jam. Vidutinio dydžio krepšiai tapo labai dideliais krepšiais. Vėl nurimus supurtymams, jie didelius krepšius atnešė Jam ir padėkojo. Tada didieji krepšiai pavirto milžiniškais krepšiais, per dideliais krepšiais, kurio vienas negalėjo panešti.
 
Pajutau, kad nusižeminimas ir dėkingumas prieš Viešpatį yra raktas į nuolatinį judėjimą daryti „didesnius darbus“, kuriuos Jis yra paruošęs šiai kartai.