Maiklas Zeitleris (Michael Zeitler) užaugo reformuotoje žydų šeimoje Niujorke, jo seneliai iš Europos emigravo į Jungtines Valstijas, o močiutė buvo Lietuvos žydė. Būdamas 30 metų Maiklas įtikėjo Jėzumi bei priėmė Jį kaip savo Mesiją. Evangelijos tiesų jaunuolis buvo mokomas Tarptautinės Pilnos Evangelijos Veiklių Žmonių Bendrijos skyriuje Jungtinės Valstijose. Po poros savaičių kai Maiklas įtikėjo Jėzumi, jis buvo apdovanotas nepaprastu patepimu išgydymams. 7 metus jis pastoriavo dviejose mesijinių žydų kongregacijose Niujorke, o po to pradėjo keliauti ir pamokslauti įvairiose pasaulio tautose. Šis vizitas Lietuvoje Maiklui yra pirmasis ir labai ypatingas, nes pirmą kartą jis turi galimybę atvykti į šalį, kurioje augojo jo močiutė.

Brangūs Dievo vaikai,
​
Ši žinutė yra skirta visiems, kurie myli Jėzų ir trokšta, kad Dievo Karalystė plistų Lietuvoje. Viešpats atvėrė galimybes ir mūsų sesė Kristuje Gabrielė Gvazdikaitė jau antrus metus iš eilės dalyvauja LRT organizuojamame KLIPVID konkurse. Prieš metus tarp daugybės pasaulietinės muzikos vaizdo klipų buvo transliuojamas Gabrielės debiutinio albumo titulinė giesmė „Tu mane sukūrei“. Šiemet jauna ir talentinga kūrėja konkursui paruošė net du vaizdo klipus – „Jis bus kaip medis“ ir „Avių vartai“. Jūsų balsas yra labai svarbus, todėl palaikykite šią iniciatyvą bei pasidalinkite šia žinute su visais savo draugais.
 
http://klipvid.lrt.lt/klipai/gabriele-gvazdikaite-aviu-vartai/
http://klipvid.lrt.lt/klipai/gabriele-gvazdikaite-jis-bus-kaip-medis/

​Telaimina jus Viešpats!​

​„... tikėjimo bendravimas pasidarytų efektyvus per pažinimą visokio gėrio, kuris yra mumyse per Kristų (dėl to, ką padarė Kristus).“ (Fil 1:6, KJV)
 
Po to, kai gimei iš dvasios, tavo dvasioje sukrauta viskas: teisumas, ramybė, išmintis, išgydymas, džiaugsmo upės. „Tai, kas yra tavyje, pranoksta tai, kas yra pasaulyje”. Tu esi aprūpintas viskuo, kas reikalinga gyvenimui ir tikėjimui.
„Tėve, Tu sakai, kad aš jau turiu ramybę, teisumą ir džiaugsmą, ir aš neleisiu, kad mano širdis būtų apsunkusi. Aš nesivadovausiu savo emocijomis, bet Tavo Žodžiu. Aš neleisiu, kad kitų nuomonės išmuštų mane iš vėžių. Aš pasitikėsiu Tavo Žodžiu, o ne gydytojo ar kieno nors kito nuosprendžiu.”
Nusiramink, pasitikėk Dievo Žodžiu, ir leisk tam, kas jau yra tavo dvasioje, vadovauti tau.
 
Andrew Wommack, Power of the Cross

Sveiki, palaimintieji,
Su džiaugsmu noriu pranešti, kad spalio 9 dieną, pirmadienį įvyko pirmasis susitikimas su Kauno šlovintojais. Nors susirinkusiųjų buvo nelabai daug, bet ačiū Dievui už kiekvieną, kuris atėjo. Iš septynių susitikime dalyvavusių šlovinimo lyderių – keturi jau apsisprendė ir pasakė kokiomis dienomis bei valandomis galės ateiti ir tarnauti šlovinimo kambaryje. Mūsų adresą ir tarnystės grafiką galite rasti paspaudę šią nuorodą http://lt.worshiprooms.net/kaunas
 
Paskutiniame savo laiške rašiau apie svajonę šlovinimo kambaryje daryti profesionalius įrašus, bet šiek tiek vėliau supratau, kad kai kuriuos žmones tai baugina – jie galvoja, kad sugadins įrašus. Galiu nuraminti – kol tai įvyks, dar tikrai praeis nemažai laiko, o iš kitos pusės – kaip ir minėjau – ne įrašai yra esmė, bet asmeninis susitikimas su Dievu šlovinimo metu.
 
Jeigu jūs skaitote šį laišką ir viduje randate atgarsį – aš labai kviečiu jus atvažiuoti ir drauge pašlovinti mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jeigu pažįstate šlovintojų, kurie jūsų manymu norėtų prisijungti prie šios tarnystės Kaune ir karts nuo karto atvykti bei patarnauti Viešpačiui giesmėmis – būtinai persiųskite jiems šį laišką ir paraginkite užsiregistruoti tarnystei. Registracijos formą galite rasti paspaudę šią nuorodą  http://lt.worshiprooms.net/registracija
 
Dėkoju už jūsų maldas ir palaikymą. Tikiu, kad jau ne už kalnų ta diena, kai Lietuvoje šlovinimas vyks 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. O ar jūs tuo tikite?
 
Su meile Kristuje,
Tadas Daujotas
Tel.: +370 636 85502

„Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis“. (Hebrajams 4:12)

Jei Dievo Žodis išėjo iš mūsų širdies ar įėjo į širdį, Dievo gerumas būtinai atliks darbą mūsų gyvenime... Ir nors tai, kaip veikia Žodis, ne visada yra malonu ir suprantama, Jo poveikis visuomet yra mūsų naudai, Jis mus gydo, kuria, tvarko mūsų gyvenimus!
 
Николай Давиденко

Būtinai mąstyk apie Jėzų, pamatyk Jį už kiekvienos Biblijos eilutės, suprask, kaip stipriai Jį myli Tėvas... Pamatyk Jį ant kryžiaus, kaip tavo nuodėmės, tau skirti giminės prakeikimai ir ligos, skurdas, nesėkmės, priklausomybės, nusivylimas, mirtis kaip žaibai smelkėsi į Jo kūną... Įsivaizduok, kaip ten, ant Golgotos, Jis žiūri tau į akis ir sako: „Atlikta! Dabar Aš laikau tave teisiu ir Mano Tėvas taip pat!“
Priimk Jo teisumo dovaną – pakelk ją virš galvos kaip pergalės vėliavą, tegul tai būna tavo giminės herbas... Ir nežiūrėk į save, į savo nuodėmes, nei į savo netobulumą, nei į savo tobulumą... Neatplėšdamas akių žiūrėk į savo teisumą Kristuje... Jeigu pats tuo būsi užtikrintas, visas pasaulis negalės įtikinti tavęs priešingai...
Apie tai pasakoja ir Izraelio istorija, kai dykumoje juos užpuolė gyvatės... nuo mirties išsigelbėdavo tik tie, kurie žiūrėjo į „varinį žaltį“, iškeltą dykumoje...o visi kiti, kurie rengė lyderių mokyklas ir seminarus, kaip neutralizuoti gyvačių nuodus, organizavo gyvačių gaudymo kursus, pardavinėjo priešnuodžius ir t.t.....Visi žuvo, nei vienas neišsigelbėjo.
 
Николай Давиденко.

„..jie negalėjo įeiti dėl netikėjimo“ (Hebrajams 3:19) ir išmirė dykumoje. Dievo valia niekada nebuvo, kad Jo žmonės išmirtų dykumoje. Jis paruošė jiems viską, ko reikėjo įeiti į Pažado žemę. Ten buvo namai, skirti jiems gyventi, ir tuos namus statė gigantai – vadinasi, namai buvo erdvūs. Buvo užsėti laukai, vaisių prinokę sodai – apstybė, kurios jie taip niekada ir nepatyrė (iškyrus Kalebą ir Jozuę), nes nebendradarbiavo su Dievu – nepasitikėjo Juo. Šis Senojo Testamento pavyzdys yra tiksli iliustracija to, kas mums yra jau dabar paruošta ir dėl to prieinama Malonėje, jei bendradarbiaujame su Juo tikėdami.
 
„…bet paskelbtas žodis jiems nedavė naudos, nebuvęs sujungtas su tikėjimu tuose, kurie jį girdėjo”. Dievo žodis neveikia, kol juo netiki. Galima mokėti Bibliją atmintinai, bet jeigu netiki, iš to nebus jokios naudos. „Bet tie, kurie patikėjome, įėjome į Jo poilsį.” Tikėjimas prasideda teritorijoje, kur tu ilsiesi nuo visų savo pastangų. Tai yra jėgos vieta. Kai tu pasitiki Jo žodžiu, ir, tai, kas vyksta, nebepriverčia tavęs panikuoti. Kai tavo veiksmai yra reakcija į Dievo pažadus, o ne į aplinkybes.
 
Andrew Wommack, Kryžiaus jėga (Power of the Cross)

Turbūt nedaugelis šios planetos gyventojų žino kur yra Lietuva. Net ir civilizuotose šalyse ne kiekvienas sutiktas žmogus gali atsakyti, kad Lietuva – tai Europos Sąjungos valstybė. Mano kelionių po pasaulį metu, buvo netgi tokių žmonių, kurie manė, jog mes vis dar esame okupuoti Rusijos. Labai keista, kad būtent tokią nuomonę išgirdau iš Izraelyje gyvenančios žydės, kurios seneliai iš Lietuvos emigravo į JAV. Juk apie Sovietų Sąjungos žlugimą kalbėjo visa Vakarų žiniasklaida ir būtent Lietuva buvo pirmoji buvusios SSRS respublika, kuri 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė nepriklausomybę ir nuo šio pergalingo pareiškimo pradėjo byrėti visa Sovietų Imperija.

Sovietų režimas buvo atskyręs žmones gyvenančius Raudonojoje Imperijoje nuo viso pasaulio, Biblija buvo uždrausta knyga, o mokyklose ir universitetuose buvo dėstomos ateizmo disciplinos. Kalbėti apie Dievą buvo draudžiama, o tie, kurie nepakluso tuometiniams įstatymams buvo tremiami į Sibirą.
 
Tuo metu Gyvojo Dievo Bažnyčia visame pasaulyje meldėsi, kad griūtų diktatoriškas SSRS režimas ir būtų atvertos durys Evangelijos skelbimui. Ir šios maldos buvo išgirstos, nes 1989 lapkričio 9 dieną griuvo Berlyno siena, kuri skyrė Vakarų pasaulį nuo Rytuose esančios Raudonosios Imperijos. Šis įvykis sudrebino visą Žemės planetą, bet tais pačiais metais, maždaug 11 savaičių iki Geležinės uždangos griuvimo, kažkas fenomenalaus įvyko trijose Baltijos valstybėse.

Jubiliejaus metai
1989 m. rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, per Lietuvą, Latviją ir Estiją nusidriekė gyva 600 km ilgio grandinė, kurioje apie du milijonus žmonių išreiškė vieningą troškimą siekti laisvės. Nuo Vilniaus iki Talino nusidriekęs Baltijos kelias buvo labai stiprus dvasinis veiksmas, atrišęs Sovietų okupacijos pančius, kurie beveik penkis dešimtmečius buvo sukaustę Baltijos šalių laisvę.

„Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje“ (Mato 18:18)

Dainuojanti revoliucija
Senąjame Testamente mes dažnai matome su logika prasilenkiančias istorijas, kuomet Dievas pasakydavo izraelitams, kad priekyje kariuomenės eitų giesmininkai. Nors tai prasilenkia su žmogiška logika, bet Dievo logika yra aukštesnė už žmogiškąją. Kiekvieną kartą izraelitų paklusnumas Dievui tokiose nelogiškose situacijose buvo lydimas pergale, ir akivaizdu, kad tą pergalę jie iškovojo ne savo jėgomis, o tai buvo Viešpaties pergalė.
 
9 dešimtmečio pradžioje per Baltijos šalis nuvilinijusi dainuojanti revoliucija, taipogi nelogiškas reiškinys. Argi sveiko proto beginkliai žmonės gali taip drąsiai stovėti prieš tankus ir tiesiog dainuoti? Gali! Aš esu įsitikinęs, kad tuo metu Dievas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo išliejęs vienybės dvasią, o laisvės siekiančios tautos išgyveno ypatingai didelį dvasinį alkį, todėl daugybė žmonių įtikėjo Viešpatį Jėzų. Drauge su sugriuvusiomis Sovietų Sąjungos sienomis, atsivėrė galimybės misijonieriams iš Vakarų, ir į šį regioną ėmė plūsti Dievo žmonės.

Viena dainingiausių tautų pasaulyje
Kažkur girdėjau, kad Lietuva patenka į dainingiausių pasaulio tautų penketuką. Ir visai tuo neabejoju, nes mūsų tautiečiai mėgsta dainuoti – deja, dažnai neblaiviame stovyje traukia įvairiausias užstalės dainas. Bet šios dainos negali pakeisti tautos dvasinės būsenos, galbūt atvirkščiai – tos dainos mus gali nuvesti arčiau prie tų karčių šaknų, kurios yra taip giliai įsišaknyjusios į lietuvių sąmones. Aš suprantu, kad žmonės negali dainuoti neatsipalaidavę, o velnio lašai padeda pamiršti realybę ir neblaivūs piliečiai kartais taip „prisidainuoja“, jog ryte neatsimena kaip grįžo namo ir iš kur ant skruosto atsirado mėlynės. Kodėl taip nutiko, kad Lietuva šitaip prasigėrė, jog atsidūrė daugiausiai alkoholio suvartajančių valstybių statistikos viršūnėje? Kaip galima būtų pakeisti kranelį iš kurio geria tauta? Juk dangiškas vynas yra daug gardesnis už žemiškąjį, ir nuo Šventosios Dvasios apsvaigę žmonės nepridaro tokių nesamonių, kaip pasaulyje pagarsėję girtuokliai iš Rytų Europos. O privalumas labai didelis – nuo dangiškojo vyno nebūna pagirių ir jis yra duodamas nemokamai. Juk ir pranašas sako:

„Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens, visi, kurie neturite pinigų! Pirkite ir valgykite; pirkite vyno ir pieno be pinigų, veltui.“ (Izaijo 55:1)
 
Aš manau, kad post sovietinio mentaliteto žmonėms tai tikrai turėtų būti aktualu – juk ten kur dalina kažką nemokamai, visada galima atrasti ir mūsų tautiečių! Bet kažkodėl ant Evangelijos žinios šiandien užkimba tiek mažai žuvies? Ar kažkas yra negerai su žuvimi? O gal problemų turi žvejai? Jėzus pasakė, kad jeigu mes seksime paskui Jį, tuomet Jis pats padarys mus žmonių žvejais (žr. Mato 4:19). Ar mes iš tiesų sekame Jį? Ar neužbėgame Viešpačiui už akių? Ar ieškome Jo Karalystės? O gal bandome statyti savo?...
 
Meilės stygius
Prieš kelis metus prie didelio prekybos centro sostinėje buvo pastatyta evangelizacinė palapinė ir atvažiavusi tarptautinė komanda drauge su penkiomis vietinėmis bažnyčiomis ištisą savaitę kvietė žmones išgirsti Gerąją Naujieną. Bet kažkodėl minios neplūdo... Nors Dievo jėga buvo išgydžiusį ne vieną ir buvo žmonių, kurie pašventė savo gyvenimus Viešpačiui Jėzui, bet ten, kur kiekvieną dieną praeina dešimtys tūkstančių žmonių, susirinkdavo vos keli šimtai, ir tie patys – krikščionys. Kodėl?

Paskutiniąją šventės dieną tarnautojai iš užsienio pakvietė bažnyčių lyderius ant scenos ir paskelbė, kad Lietuvai dovanoja palapinę Evangelijos skelbimui. Deja didelio džiaugsmo bendruomenių vadovų veiduose nebuvo. Gal todėl, kad palapinė nebuvo padovanota kažkokiai konkrečiai bažnyčiai, o galbūt, kad tiek daug susiskaldymų yra tarp Dievo vaikų. Juk ne paslaptis, kad šiandien daug Dievo ieškančių žmonių yra apkeliavę beveik visas savo miesto bažnyčias, o iškilus mažesniam ar didesniam konfliktui, dauguma iš jų nesistengia išspręsti tos problemos, bet pasirenka patį lengviausią būdą ir tiesiog pabėga į kitą ganyklą. Matydamas tokį susiskaldymą velnias ploja katutėmis, o meilė tarp tikinčiųjų vėsta. Juk Jėzus pasakė, kad iš mūsų meilės vienas kitam, pasaulis pažins, kad esame Jo mokiniai (žr. Jono 13:34-35). Meilė yra tarytum magnetas, kuris traukia žmones ir aš manau, kad būtent meilės stygius buvo lemiamas faktorius, kodėl tiek daug praeinančių pro šalį žmonių neužsuko į evangelizacinę palapinę.
 
Naujasis Baltijos kelias
O kaip mums šiandien reikia kažko tokio kaip Baltijos kelias. Juk tuo metu du milijonai žmonių, iš kurių vos vienas kitas turėjo Jėzų savo širdyje, stovėjo 600 km meilės grandinėje. Man tuomet buvo 10 metų ir aš pamenu kai mes su tėvais nuvažiavome šiek tiek už Vilniaus ir atsistoję gyvoje grandinėje kažką dainavome. Ranka į ranką, širdis į širdį, ir taip nuo Vilniaus iki Rygos, nuo Rygos iki Talino. Kaip tai brangu, bet visa tai jau praeityje...
 
Man būnant Jeruzalėje, vienas geras bičiulis iš Latvijos pasakė, kad šiandien mums reikia naujo Baltijos kelio – šlovinimo ir maldos namų Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestuose, kuriuose Viešpats Jėzus būtų garbinamas 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, o žmonės būtų susijungę ne fiziškai (ranką į ranką), bet dvasiškai. Mums nereikia bandyti atsukti istorijos atgal, ir surinkti tokios didelės gyvos grandinės. Šiandien mums reikia pasišventusių žmonių, kurie trokšta garbinti gyvąjį Dievą dvasioje ir tiesoje, žmonių, kurie ne tik valdo muzikos instrumentus, bet ir suvokia šlovinimo prasmę. Šiandien Tėvas ieško tokių žmonių, kurie galėtų skirti bent po kelias valandas per savaitę ir drauge su kitais tikinčiaisiais tyra širdimi garbinti. Teologiniai skirtumai niekada neprives prie vienybės, bet garbinimas apjungia širdis. Būtent garbinimas ir yra Dovydo raktas, kuris atrakina prabudimą ir šiandien Dievas trokšta atstatyti sugriuvusią Dovydo palapinę pačiame Europos centre įsikūrusioje mažoje valstybėje – Lietuvoje.
 
„Paskui sugrįšiu ir vėl atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir vėl ją išskleisiu, kad ieškotų Viešpaties ir visi kiti žmonės, visi pagonys, kuriems skelbiamas mano vardas, – sako Viešpats, visa tai darantis“. (Apd 15:16-17)
 
Būdamas Jeruzalėje turėjau malonės artimiau pabendrauti su šlovinimo ir maldos namų „Succat Hallel“ įkurėjais Riku ir Patti Ridings. Su jais pasidalinau šiek tiek apie Lietuvos dvasinę tapatybę, ir tuomet kai padovanojau mažą magnetą su Lietuvos žemėlapiu, Patti žvelgdama į jį pasakė, kad jai Lietuvos kontūrai primena raktą, ir kad šis raktas, per šlovinimą gali atrakinti prabudimą Europoje. Ir aš tikiu, kad tai yra tiesa. Juk Lietuvoje tiek daug talentingų šlovintojų, kurie yra sukūrę dešimtis, o kai kurie netgi šimtą ar daugiau giesmių. Ir tos giesmės turi skambėti dieną ir naktį, kaip malonus kvapas Viešpačiui. Tos giesmės turi atverti dangų ir leisti laisvai tekėti Šventąjai Dvasiai šiame regione. Tegul išsipildo trijų Baltijos šalių giedamos dainos žodžiai: „Bunda vėl Baltija“, tegul pabunda Bažnyčia šiame regione, tegul būna tikintieji sklidini Dievo meilės, o tuomet galėsime pranašauti, giedodami tos pačios dainos melodiją, tik šiek tiek pakeitę žodžius: „Atgimista jau Baltija“. Tuomet mums nereikės sukti galvos kaip pritraukti žmones į vienokią ar kitokią palapinę, nes pati meilė kaip magnetas trauks žmones į išgelbėjimą, nes meilė tai pats geriausias „masalas“, kurį gali naudoti žmonių žvejai.
 
Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. (1 Kor 13:4-8).

Šiandien kviečiame jus melstis už Lietuvą:

1. Melskimės, kad meilė ir vienybė augtų tikinčiųjų tarpe (Jono 17:20-23);
2. Melskimės, kad Viešpats keltų šlovintojų armiją ir kad Lietuvos miestuose būtų įkurti šlovinimo ir maldos namai, kur Jėzus Kristus yra garbinamas 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę (Apd 15:15-17);
3. Melskimės, kad Dievo žodis klęstėtų ir mokinių skaičius Lietuvoje smarkiai augtų (Apd 6:7).

Tadas Daujotas
Radijo laidos "Iš mirties į gyvenimą" redaktorius

​Tikėjimas negimsta iš supratimo. Jis ateina iš širdies. Mes ne todėl tikime, kad suprantame, o suprantame todėl, kad tikime (Hebrajams 11:6). Kai neįmanomi dalykai mums pasidaro normaliais, suprantame, kad protas tikrai yra atnaujintas.
 
Bill Johnson, Svajojimas su Dievu (Dreaming With God)