Tu esi Mano Dangus

Prieš kuriant šį pasaulį,
Mąsčiau apie Tave...
Visas dangus ir žemė,
Sutilpo Tavyje...

Kai dar nebuvo nieko,
Kas aplink Tave,
Tu jau buvai, - brangiausia,
Mano širdyje...

Pried:
Ir net jei Tu galvojai,
"Esu tik silpnas žmogus..."
Aš visada kartojau:
'Tu esi Mano Dangus...'

Tu esi apgaubtas,
Meile amžina,
Tau dar net negimus,
Jau spindėjai šviesa...

Nėra jokių atstumų,
Tarp Manęs ir Tavęs...
Vieta ar laikas,- niekas,
Mūsų artumo neuždegs...

Pried:
Ir net jei Tu galvoji,
"Esu atstumtas žmogus..."
Aš visada kartoju:
'Tu esi Mano Dangus...'

Aš nunešiau tą naštą, -
Aukotis dėl Manęs,
Nes viskas, kas geriausia,-
Tik Tau ir dėl Tavęs...

Ir net jei Tu galvotum,
"Esu nevertas žmogus..."
Aš visada kartosiu:
'Tu esi Mano Dangus...'

Eilės: Evaldo Masiulio

---