Jono 10:1-5
Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda. (Jono 10:3)
Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda. (Jono 10:3)
Jėzus sakė, kad Jo avys pažins Jo balsą ir paskui svetimus neseks, nes jų balso nepažins ( 4-5 eilutės ). Deja panašu, kad daugelis krikščionių patiria tai priešingai.
Didelė dalis tikinčiųjų garsiai ir aiškiai girdi velnio, smerkiančio pasaulio, ir senos prigimties balsą, bet turi didelių keblumų girdint Viešpaties balsą. Tai nėra tikroji krikščionybė.
Jėzus parodė įvaizdį, kad Jo avys yra pakankamai jautrios, kad išgirstų Jo balsą ir patiria sunkumų, kad galėtų klausyti svetimų balsų. Tai turėtų būti kiekvieno krikščionio kasdieninis patyrimas. Tai kas gi su mumis vyksta? Kodėl mūsų patirtis taip skiriasi, nuo tos, kurią apibūdino Jėzus ?
Galime būti užtikrinti, problema yra mūsų klausyme, bet ne Dievo kalbėjime. Jis mums nuolatos kalba įvairiais skirtingais būdais, bet dažnai mes to nesuprantame. Psalmėje 19:1-4 ir laiške Romiečiams 1:20 sakoma, kad Dievas kalba mums per kūriniją. Kiekviena diena turi savyje kažką naujo ką mums pasakyti, tačiau mes per daug užsiėmę, kad paklausytume.
Dievas taip pat kalba per Savo Žodį, tačiau ne kiekvienas atranda laiko Jį skaityti, Jame mokytis ir apie Jį mąstyti. Mes taip užsiėmę, skirdami laiką televizijai, internetui, filmams, darbams, sportui, ir gausybei kitų dalykų, kurie pripildo mūsų galvas ir širdis viskuo, bet ne Jėzumi. Ar dar kelia nuostabą, kodėl dažnas negirdi arba neatpažįsta, kai Jis mums kalba?
Jėzus sakė, kad Jis kalba ir pasirūpino viskuo, kad mes girdėtume Jo balsą. Tereikia tik klausyti! Skirk laiko šiandien, neklausyti jokio kiti balso, bet vien tik Jo, ir neilgai trukus, tu visada ir visur girdėsi Jį geriau už bet ką ar bet kurį kitą balsą.
Didelė dalis tikinčiųjų garsiai ir aiškiai girdi velnio, smerkiančio pasaulio, ir senos prigimties balsą, bet turi didelių keblumų girdint Viešpaties balsą. Tai nėra tikroji krikščionybė.
Jėzus parodė įvaizdį, kad Jo avys yra pakankamai jautrios, kad išgirstų Jo balsą ir patiria sunkumų, kad galėtų klausyti svetimų balsų. Tai turėtų būti kiekvieno krikščionio kasdieninis patyrimas. Tai kas gi su mumis vyksta? Kodėl mūsų patirtis taip skiriasi, nuo tos, kurią apibūdino Jėzus ?
Galime būti užtikrinti, problema yra mūsų klausyme, bet ne Dievo kalbėjime. Jis mums nuolatos kalba įvairiais skirtingais būdais, bet dažnai mes to nesuprantame. Psalmėje 19:1-4 ir laiške Romiečiams 1:20 sakoma, kad Dievas kalba mums per kūriniją. Kiekviena diena turi savyje kažką naujo ką mums pasakyti, tačiau mes per daug užsiėmę, kad paklausytume.
Dievas taip pat kalba per Savo Žodį, tačiau ne kiekvienas atranda laiko Jį skaityti, Jame mokytis ir apie Jį mąstyti. Mes taip užsiėmę, skirdami laiką televizijai, internetui, filmams, darbams, sportui, ir gausybei kitų dalykų, kurie pripildo mūsų galvas ir širdis viskuo, bet ne Jėzumi. Ar dar kelia nuostabą, kodėl dažnas negirdi arba neatpažįsta, kai Jis mums kalba?
Jėzus sakė, kad Jis kalba ir pasirūpino viskuo, kad mes girdėtume Jo balsą. Tereikia tik klausyti! Skirk laiko šiandien, neklausyti jokio kiti balso, bet vien tik Jo, ir neilgai trukus, tu visada ir visur girdėsi Jį geriau už bet ką ar bet kurį kitą balsą.