Mato 4:1-11; Morkaus 1:12-13; Luko 4:1-13
Prie Jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona”(Mato 4:3)
Du iš trijų velnio gundymų prasidėjo žodžiais: „Jei Tu Dievo Sūnus...”
Jėzus buvo Dievas, tačiau Jis turėjo žmogišką kūną, kuris turėjo augti pažinime ir Dievo išmintyje. (Jono 1:1; 1 Timotiejui 3:16; Luko 2:52)
Fiziniam Jėzaus protui buvo būtinas tikėjimas, kad Jis pasitikėtų Šventosios Dvasios liudijimu savo viduje, jog Jis buvo Kristus.
Mato 4:3 Šėtonas kėsinosi į esminius Jėzaus įsitikinimus, Jo tapatybę arba kas Jis yra. Velnias žinojo, kad Jėzus buvo alkanas. Akmenų pavertimas duona, Jėzui nebuvo išbandymas ar pagundymas ir Šėtonas tame niekuo negalėtų pasinaudoti.
Tuose pagundymuose yra didelė klasta. Atrodytų, tarsi priešas stengėsi pasiekti, kad Jėzus padarytų antgamtinį stebuklą, tačiau iš tikrųjų vyko bandymas priversti Jėzų suabejoti Jo tikėjime, susijusiame su klausimu, kas Jis yra. Nors ir kaip Jėzus buvo mėginamas įrodinėti Savo dievišką tapatybę, naudojant jo antgamtinę jėgą, klasta nesuveikė! Jėzus žinojo, kas Jis yra ir tuo pasitikėdamas, niekada neturėjo jokių svyravimų.
Skirtingai nei Jėzus, mes kartais pralaimime šitoje klastos dilemoje. Galima sakyti, kad mes giname tai, kuo mes tikime, tačiau patys viliamės įtikinti ir save. Tie, kurie iš tikrųjų žino tai, kas jie yra Kristuje, nieko ir niekam neturi įrodinėti, nes jie turi pilną Dievo Žodžio užtikrintumą, tame, kad yra Dievo mylimi ir branginami.
Prie Jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona”(Mato 4:3)
Du iš trijų velnio gundymų prasidėjo žodžiais: „Jei Tu Dievo Sūnus...”
Jėzus buvo Dievas, tačiau Jis turėjo žmogišką kūną, kuris turėjo augti pažinime ir Dievo išmintyje. (Jono 1:1; 1 Timotiejui 3:16; Luko 2:52)
Fiziniam Jėzaus protui buvo būtinas tikėjimas, kad Jis pasitikėtų Šventosios Dvasios liudijimu savo viduje, jog Jis buvo Kristus.
Mato 4:3 Šėtonas kėsinosi į esminius Jėzaus įsitikinimus, Jo tapatybę arba kas Jis yra. Velnias žinojo, kad Jėzus buvo alkanas. Akmenų pavertimas duona, Jėzui nebuvo išbandymas ar pagundymas ir Šėtonas tame niekuo negalėtų pasinaudoti.
Tuose pagundymuose yra didelė klasta. Atrodytų, tarsi priešas stengėsi pasiekti, kad Jėzus padarytų antgamtinį stebuklą, tačiau iš tikrųjų vyko bandymas priversti Jėzų suabejoti Jo tikėjime, susijusiame su klausimu, kas Jis yra. Nors ir kaip Jėzus buvo mėginamas įrodinėti Savo dievišką tapatybę, naudojant jo antgamtinę jėgą, klasta nesuveikė! Jėzus žinojo, kas Jis yra ir tuo pasitikėdamas, niekada neturėjo jokių svyravimų.
Skirtingai nei Jėzus, mes kartais pralaimime šitoje klastos dilemoje. Galima sakyti, kad mes giname tai, kuo mes tikime, tačiau patys viliamės įtikinti ir save. Tie, kurie iš tikrųjų žino tai, kas jie yra Kristuje, nieko ir niekam neturi įrodinėti, nes jie turi pilną Dievo Žodžio užtikrintumą, tame, kad yra Dievo mylimi ir branginami.
Izaijo 30:15 kalba : „Taip sako Viešpats, Izraelio Šventasis: „Jei atsigręšite ir nusiraminsite, būsite išgelbėti. Ramume ir pasitikėjime yra jūsų stiprybė“.
Šiandien mąstyk Dievo Žodyje ir leisk Šventajai Dvasiai statyti tavo užtikrintumą Tuo, kas tu esi Jėzuje Kristuje.
Šiandien mąstyk Dievo Žodyje ir leisk Šventajai Dvasiai statyti tavo užtikrintumą Tuo, kas tu esi Jėzuje Kristuje.
RSS Feed